Kai dauguma žmonių galvoja apie žmogaus būklę, kurios atveju jis negali sėsti už automobilio vairo, paprastai tai būna apsvaigimas nuo alkoholio. Tačiau tai nėra vienintelis dalykas, kuris gali pabloginti gebėjimą vairuoti. Yra labai daug įvairių sveikatos būklių, kurios gali sutrikdyti žmogaus gebėjimą saugiai vairuoti, todėl vertėtų apžvelgti bent keletą iš jų. Informacija dalinasi www.reidasofficial.lt
Senatvinė demencija
Senatvinė demencija turi įtakos žmogaus atminčiai, mąstymui ir socialiniams įgūdžiams. Sergant demencija gali būti nesaugu vairuoti, kadangi sutrinka matomų įvykių vertinimas, žmogaus atmintis ir sprendimų priėmimo įgūdžiai. Demencija yra progresuojanti liga, todėl nors pradžioje žmogus gali saugiai vairuoti, vis dėlto vėlesnėse ligos stadijose vairavimas tampa pernelyg rizikingu ir pavojingu.
Epilepsija
Epilepsija yra neurologinis sutrikimas, kuris sukelia pasikartojančius priepuolius. Epilepsija paprastai gydoma antikonvulsiniais vaistais, nors jie ne visada yra pakankamai veiksmingi. Kartais gydytojai gali paskirti operaciją. Kadangi epilepsijos priepuoliai sukelia laikiną sąmonės praradimą, vairavimas sergant nekontroliuojama epilepsijos forma gali kelti didelį pavojų vairuotojo ir kitų eismo dalyvių saugumui. Paprastai epilepsija sergantiems žmonėms teisė vairuoti būna apribojama. Išimtiniai atvejai yra tik tie, kuomet žmogus gali įrodyti, kad jo būklė yra kontroliuojama ir kad tam tikrą laiką epilepsijos priepuolių nebuvo pasitaikę.
Katarakta
Kataraktos atveju regėjimas tampa neryškus. Ši akių liga gali paveikti tiek vieną akį, tiek ir abi. Kadangi saugiam vairavimui būtinas aiškus regėjimas, katarakta gali reikšmingai sumažinti gebėjimą saugiai vairuoti. Nors ankstyvosios stadijos gali nesukelti didelių problemų vairuojant, tačiau vėlesnėse ligos stadijose neryškus regėjimas gali pabloginti matymą naktį, sukelti žibintų akinimą, nulemti dvejinimąsi ir kt. Todėl jei susiduriama su rimtesne kataraktos stadija, būtina kreiptis į gydytojus, kurie gali rekomenduoti atlikti korekcinę akių operaciją.
Amžinė geltonosios dėmės degeneracija
Šią ligą nulemia amžius, kuomet centrinę tinklainės dalį pažeidžia degeneracinė liga. Amžinė geltonosios dėmės degeneracija yra viena iš pagrindinių regėjimo praradimo priežasčių, ypač tarp žmonių, kurie yra vyresni nei 60 metų. Dėl geltonosios dėmės degeneracijos iškraipomas centrinis regėjimo laukas, o objektai žmogui gali atrodyti ne tokie ryškūs ir apibrėžti. Dėl minėtų priežasčių vairuojant gali būti sudėtinga įžiūrėti kelio ženklus, pėsčiuosius ir kitus kelyje galinčius būti objektus. Kadangi vaistais galimybės išgydyti šią ligą nėra, jai progresuojant gali tekti vairavimo atsisakyti.
Žinoma, yra ir daugiau sveikatos būklių, galinčių turėti įtakos gebėjimui vairuoti, todėl kiekvienam vairuotojui labai svarbu elgtis atsakingai ir prieš sėdant už automobilio vairo visuomet atsižvelgti į savo sveikatos būklę ir savijautą.