Pastaraisiais metais žiniasklaidoje ir socialiniuose tinkluose vis dažniau pasigirsta kalbų apie ADHD – dėmesio deficito ir hiperaktyvumo sutrikimą. Vieni sako, kad „visi dabar serga ADHD“, kiti mano, kad tai tik mada arba perdėtas savidiagnozės bumas. Bet realybė yra daug sudėtingesnė – ir kartu įdomesnė. ADHD nėra naujas sutrikimas, bet visuomenė ir medicina jį pradeda geriau suprasti.
Anksčiau ADHD dažniausiai buvo siejamas su vaikais, kurie negali nusėdėti vietoje klasėje. Tačiau dabar vis daugiau suaugusiųjų supranta, kad jie visą gyvenimą jautėsi „kitokie“, bet niekada nesuprato kodėl. Staiga daugybė žmonių atpažįsta savo elgesį – sunkumus susikaupti, impulsyvumą, užmaršumą – kaip būdingus ADHD simptomus. Ir tai nebūtinai reiškia, kad staiga „atsirado“ daugiau ADHD atvejų – galbūt tiesiog pagaliau pradedame juos atpažinti.
Lengviau gauti informaciją reiškia lengviau suprasti save
Interneto, „YouTube“ vaizdo įrašų ir „TikTok“ turinio dėka žmonės lengviau nei bet kada susipažįsta su psichikos sveikatos temomis. Lietuvoje taip pat matome šią tendenciją – vis daugiau psichologų, gydytojų ir net paprastų žmonių dalijasi savo patirtimis. Pavyzdžiui, jauna vilnietė, per „Instagram“ atradusi informacijos apie ADHD moterims, po ilgų metų nerimo ir savikritikos, suprato, kad jos iššūkiai – ne tinginystė, o neužfiksuota neurologinė būklė.
Tai atveria duris savęs pažinimui ir gydymui, bet kartu sukelia klausimą – ar neperlenkiame lazdos? Kai kurie specialistai perspėja, kad savidiagnozė be profesionalų įsikišimo gali būti klaidinanti. Vis dėlto faktas lieka faktu – daugybė žmonių, kurie anksčiau buvo laikomi „nesusitvarkančiais“ ar „neprisitaikančiais“, dabar gauna realią pagalbą ir paaiškinimą savo patirtims.
Modernus gyvenimo tempas daro mūsų smegenims meškos paslaugą
Šiuolaikinis pasaulis reikalauja iš mūsų nuolatinio dėmesio – darbe, namuose, socialiniuose tinkluose. Notifikacijos mirksi, žinutės plūsta, o per penkias minutes pereiname nuo darbo užduoties prie „Reels“ vaizdo įrašo ir vėl atgal. Net tie, kurie neturi ADHD, jaučia, kad jų dėmesys silpnėja. Tai kelia naują klausimą: ar ADHD dažnėja, ar tiesiog mūsų aplinka tampa tokia stimuliuojanti, kad visi pasijuntame tarsi turėtume šį sutrikimą?
Kai kurie neurologai teigia, kad šiuolaikinė kultūra išryškina ADHD simptomus net tiems, kurie anksčiau galėjo juos ignoruoti. Pavyzdžiui, žmogus, kuris mokykloje susitvarkydavo, nes turėjo griežtą tvarką ir tėvų palaikymą, dabar, dirbdamas nuotoliniu būdu, pastebi, kaip sunku susikoncentruoti be struktūros. Tai nereiškia, kad jis „užsikrėtė“ ADHD – tai reiškia, kad gyvenimo aplinkybės ištraukė simptomus į paviršių.
Be to, pramogų sritis, ypač tokia kaip casino online, kurioje greitas tempas ir nuolatinis dirgiklis tampa norma, dar labiau išryškina dėmesio išsisklaidymą ir poreikį nuolatinio stimuliavimo. Tai puikiai iliustruoja, kaip skaitmeninės pramogos keičia mūsų smegenų veiklą net nesusimąstant.
Vis daugiau pagalbos – ir tai labai gerai
Teigiamas šios tendencijos aspektas yra tas, kad didėjantis ADHD atpažinimas reiškia ir didesnį priėjimą prie pagalbos. Lietuvoje daugėja psichikos sveikatos specialistų, kurie moka atpažinti ADHD ne tik vaikams, bet ir suaugusiesiems. Atsiranda daugiau edukacijos, grupinių terapijų, o kartais ir medikamentinio gydymo galimybių. Visa tai keičia gyvenimus – žmonės, metų metus kentėję nuo kaltės jausmo, gėdos ir nesupratimo, staiga gali atsikvėpti: „Aš ne blogas žmogus. Aš tiesiog turiu ADHD.“
Tą patį galime pastebėti ir kitose visuomenės srityse. Net lažybų bendrovės, siekdamos atsakingesnio požiūrio į vartotojus, vis dažniau kalba apie dėmesio valdymą ir psichikos sveikatą. Tai ženklas, kad ADHD nebevertinamas kaip silpnybė – tai tampa realiai pripažįstama sąlyga, su kuria galima gyventi visavertį gyvenimą, jei tik suteikiame tinkamą pagalbą.
Tad galbūt šis „ADHD bumas“ nėra krizė – tai pažangos ženklas.
