Dantų implantavimas šiandien yra viena pažangiausių dantų atkūrimo technologijų, siūlanti estetinį ir funkcionalų sprendimą tiek praradus vieną, tiek kelis dantis. Tačiau, kaip ir bet kuri medicininė procedūra, jie nėra visiškai be rizikos. Vienas iš labiausiai pacientus neraminančių scenarijų – implantas neprigijo. Nors tai pasitaiko retai, verta žinoti, kada tai gali nutikti, kaip tai atpažinti ir ką tokiu atveju daryti.
Viena pagrindinių priežasčių, kodėl implantas gali neprigyti – nesėkminga osseointegracija. Tai procesas, kurio metu implanto paviršius „susijungia“ su žandikaulio kaulu. Jei šis procesas nutrūksta arba nevyksta tinkamai, implantas neįsitvirtina ir galiausiai tampa nestabilus. Dažniausiai tai įvyksta per pirmuosius kelis mėnesius po implantacijos. Tokiu atveju žmogus gali pajusti, kad implantas juda, sukelia skausmą ar aplink jį kaupiasi uždegimas.
Ši situacija gali kilti dėl įvairių priežasčių. Viena jų – per mažas arba nekokybiškas kaulinis audinys, į kurį įsukamas implantas. Kai žandikaulio kaulo tūris ar tankis yra nepakankamas, implantui trūksta atramos. Tokiais atvejais dažnai prireikia papildomų procedūrų – kaulo priauginimo ar sinusų pakėlimo, kad implantas turėtų pakankamą pagrindą. Jei šių veiksmų nebuvo atlikta arba jie atlikti nepakankamai kokybiškai, kyla rizika, kad implantas neprigis.
Dar viena rizika – bakterinės infekcijos. Peri-implantitas – tai uždegimas, apimantis audinius aplink implantą. Jis gali atsirasti dėl prastos burnos higienos, nepašalintų apnašų ar dantenų ligų. Laikui bėgant uždegimas gali ardyti kaulą aplink implantą, todėl jis praranda atramą. Jei tokia būklė pastebima per vėlai, implantas gali būti prarastas.
Reikia nepamiršti ir paciento įpročių bei bendros sveikatos būklės. Rūkymas, nekontroliuojamas cukrinis diabetas, autoimuninės ligos, net ir stresas ar miego sutrikimai gali turėti įtakos gijimo procesui. Be to, žmonėms, linkusiems griežti dantimis, implantas patiria papildomą spaudimą, kuris gali trukdyti jo integracijai arba sukelti mikropažeidimus.
Įtakos turi ir chirurgo patirtis bei pasirinkta technika. Netinkama implanto padėtis, per didelis spaudimas gręžiant kaulą ar netinkamas pooperacinis gydymas gali išprovokuoti komplikacijas. Kartais nesėkmės lemia net tokios detalės kaip nepakankamai sterilios sąlygos ar netiksliai padaryta dantų atspaudo forma.
Jei vis dėlto implantas neprigijo, pasaulis tuo nesibaigia. Tai nėra negrįžtama problema. Implantas paprastai išimamas, žaizda užgyja, o po kelių mėnesių galima bandyti iš naujo – dažnai jau su papildomomis procedūromis, pavyzdžiui, kaulo priauginimu. Svarbu pabrėžti, kad pakartotinio implantavimo sėkmės tikimybė dažniausiai būna aukšta, ypač jei pašalintos pradinės nesėkmės priežastys.
Bet kaip suprasti, kad kažkas ne taip? Dažniausi simptomai – tai skausmas, paraudimas, patinimas, judantis implantas, dantenų kraujavimas arba blogas kvapas burnoje. Šie požymiai rodo, kad reikia kuo greičiau kreiptis į odontologą – kuo anksčiau nustatoma problema, tuo lengviau ją išspręsti.
Ar verta dėl to nerimauti? Labai dažnai ne. Dauguma žmonių, pasirinkusių implantus, jais džiaugiasi dešimtmečius. Jei pasirinktas patikimas specialistas, atliekami visi tyrimai prieš procedūrą, pacientas laikosi rekomendacijų – tikimybė, kad implantas neprigis, yra labai maža. Tačiau labai svarbu būti sąmoningam – rūpintis savo burnos sveikata, vengti rizikos veiksnių ir nedelsti pajutus pirmuosius simptomus.
Taigi, implantų neprigijimas – tai reali, bet reta rizika, kurią galima sumažinti arba visiškai eliminuoti tinkamu pasiruošimu, gydytojo kompetencija ir atsakingu požiūriu į pooperacinę priežiūrą. Net jei implantas neprigijo, tai nėra pasaulio pabaiga – tai tik žingsnis kito, sėkmingo gydymo link. Svarbiausia – nedelsti ir pasitikėti savo gydytoju ir tada dantų implantavimas bus sėkmingas.
